Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras nuo 2012 m. teikia Specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje patyrusiems ar smurto pavojų patiriantiems asmenims Anykščių rajone. Vykdoma veikla yra finansuojamas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiems asmenims – tai kompleksinė, tikslinė ir integruota pagalba smurtą patyrusiam ar smurto pavojų patiriančiam asmeniui, siekiant įveikti krizinę būseną, apimanti įgalinimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, specializuotą psichologinę ir teisinę pagalbą, pažymų rengimą policijai bei Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie SKPC žinomas nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje ir/ar smurtu lyties pagrindu.
Visa Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistų teikiama pagalba yra konfidenciali ir nemokama, teikiama tiek nuotolinėmis priemonėmis, tiek ir susitikus.
Teikiame specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems neįgaliesiems ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems neįgaliesiems turintiems klausos, regos, fizinę, intelekto, psichosocialinę ir raidos negalią.
Ką daryti patyrus smurtą – tekstas lengvai suprantama kalba:
„Ką daryti, jeigu Jūs patyrėte smurtą?“
Teikiama pagalba nukentėjusiems nuo psichologinio, fizinio, seksualinio, ekonominio smurto, patiriantiems socialinę izoliaciją ar persekiojimą iš artimos aplinkos asmenų.
Daugiau informacijos: https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Pagalba teikiama, gavus pranešimą iš policijos arba asmuo gali kreiptis savarankiškai.
Esant skubios pagalbos poreikiui skambinkite 112.
Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro Specializuotos kompleksinės pagalbos centro
tel. +37061545464, el. p. anyksciumoterys@gmail.com
Pagalbą teikiame lietuvių, anglų, rusų kalbomis.
I–V 8.00-17.00
Kreipkitės į SKPC bendruoju pagalbos numeriu 870055516
I–V 8.00–18.00
PSICHOLOGINIS SMURTAS
Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinio smurto veiksmai:
- Nuolatinės įtampos, streso, baimės jausmo sukėlimas.
- Niekinimas, žeminimas, žodinė agresija.
- Vertimas jaustis kaltu (-a).
- Įsitikinimų išjuokimas.
- skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
- Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
- Manipuliavimas ir kt.
FIZINIS SMURTAS
Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:
- Mušimas, stumdymas, kratymas.
- Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
- Smaugimas, dusinimas.
- Kandžiojimas, spjaudymas.
- Izoliavimas, grasinimas ginklu.
- Deginimas, kankinimas ir kt.
SEKSUALINIS SMURTAS
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti. Seksualinio smurto veiksmai:
- Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
- Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
- Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.
EKONOMINIS SMURTAS
Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:
- Draudimas dirbti.
- Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
- Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
- Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.
NEPRIEŽIŪRA
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra – nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
- Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė – kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė – kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
- Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
- Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.
